Oda yra organas
Nuolat atsinaujinanti, oda yra kur kas daugiau nei tik apvalkalas. Ji yra sunkiausias (3-4 kg) ir didžiausias (1.5-2 m²) žmogaus organas. Dėl glaudaus ryšio su kitais organais, odoje gali atsispindėti jų veiklos sutrikimai ir patologijos.
Oda atlieka 3 pagrindines funkcijas:
1 - APSAUGINĖ
Imunologiniais ir ląsteliniais mechanizmais bei būdama nepralaidi, stipri ir elastinga ji apsaugo kūną nuo mechaninių, fizinių, cheminių ar mikrobinių išorinės aplinkos poveikių.
2 - SENSORINĖ
Per gausybę nervinių galūnėlių ji perduoda sensorinę lytėjimo, temperatūros ir skausmo informaciją tarp kūno ir išorinės aplinkos.
3 - MAINŲ
Oda yra daugybės mainų, vykstančių tarp kūno ir išorinės aplinkos, vieta. Ji dalyvauja sudėtinguose procesuose, tokiuose kaip kūno temperatūros reguliacija (išskiria šilumą ir garina prakaitą), kenksmingų medžiagų išskyrimas ir vitamino D, būtino kaulų augimui, gamyba.
Oda yra sudaryta iš 3 darniai veikiančių sluoksnių:
Epidermis, viršutinis odos sluoksnis, sudarytas iš keratinocitų, ląstelių, kurios senstant užsipildo stipria, nepralaidžia medžiaga keratinu (dalyvauja apsauginėje odos funkcijoje). Epidermyje taip pat yra melanocitų (ląstelių, natūraliai apsaugančių nuo saulės ir suteikiančių odai spalvą) ir Langerhanso ląstelių, atliekančių imuninę apsaugą.
Epidermis yra sudarytas iš keturių ląstelių sluoksnių: pamatinio (esančio giliausiai), dygliuotojo, grūdėtojo ir raginio sluoksnio (viršutinio).
Derma (Tikroji oda), yra įvairaus storumo jungiamasis audinys, turintis kraujagyslių, imuninių ląstelių, prakaito liaukų, plauko-riebalinės liaukos folikulų, sensorinių receptorių, perduodančių skausmo, spaudimo ir temperatūros jutimus. Pagrindinės dermos sudedamosios medžiagos yra kolageninės ir elastinės skaidulos, užtikrinančios odos stiprumą, elastingumą ir lankstumą.
Hipoderma (Poodis), esanti po derma, yra riebalinis audinys, daugiau ar mažiau gausus, priklausomai nuo žmogaus sudėjimo ir kūno dalies. Tai yra svarbi kūno energetinė saugykla.